“Lavonas atrodydavo kaip tuščias vabzdžio kiautas voratinklyje – esybė būdavo išnykusi, šviesa išnykusi, nelikę to iliuzinio švytėjimo, kurį skleidžia kadai užgesusios žvaigždės. Kūnas būdavo netekęs sielos. Ir būtent sielos nebuvimas įkvėpė Harį tikėti.”